ALSEIKAITĖ GIMBUTIENĖ, MARIJA
Reg. Nr. 14436 ir kt.
1 dėžė
(1.) Marijos Alseikaitės-Gimbutienės, M. Gimbutas straipsniai išleisti 1946 – 1959 metais:
1) „Mažosios Lietuvos antkapiniai paminklai,“ p. 108 ir 109, 1946 m., Aidai (Munchen);
2) „Battle Axe or Cult Axe?“, Man, vol. LIII, April, 1953, The Royal Anthropological Institute, London, P.51-54, straipsnis originaliame žurnale;
3) „An Ancient Art of Hunters and Fishers,“ Repr. from Archaeology Vol. 8, No. 4 (Winter 1955), pages 268-277; antspaudas; 3) „The Stone Age of Northeastern Europe,“ Journal of World History Vol. III, No. 2, 1956, p.409-435, atspaudas;
4) „Borodino, Seima and their Contemporaries. Key Sites for Bronze Age Chronology of Eastern Europe,“ Proceedings of the Prehistoric Society for 1956-Vol. XXII, p.143-172; atspaudas;
5) „Middle Ural Sites and the Chronology of Northern Eurasia,“ Proceedings of the Prehistoric Society for 1958 – Vol. XXIV, p.120-157; atspaudas;
6) „The Treasure of Michalkov, Archaeology, Vol. 12, No. 2, 1959, p. 84-87, atspaudas.
(2.) M. Gimbutas straipsniai publikuoti 1960-1963 metais:
1) „From the Neolithic to the Iron Age in the Region Between the Upper Vistula and Middle Dnieper Rivers; A Survey. Archaeology Contributes to the Question of Slavic Origins,“ International Journal of Slavic Linguistics and Poetics III, 1960, p. 1-12; atspaudas;
2) „Culture Change in Europe at the Start of the Second Millenium B.C. A Contribution to the Indo-European Problem; Selected Papers of the Fifth International Congress of Anthropological and Ethnological Sciences, Philadelphia, September 1-9, 1956, edited under the Chairmanship of A.F.C. Wallace, University of Pennsylvania Press, 1960, p. 540-552, atspaudas;
3) „A Survey of the Bronze Age Culture in the Southeastern Baltic Area, Swiatowit Tom XXIII, 1960, Warszawa, p. 389-433, antspaudas;
4) „Notes on the Chronology and Expansion of the Pit-grave Kurgan Culture,“ L‘Europe á la fin de l‘âge de la pierre, Actes du Symposium consacrè aux problèmes du Nèolithique europèen, Prague –Liblice – Brno 5-12 Octobre 1959; Praha 1961, p. 193-200, atspaudas;
5) „Die bronzezeitlichen Kulturen Osteuropas (Rußlands und des Ostbaltikums), ihre Verbreitung und chronologische Stellung,“ Sonderdruck aus dem Bericht über den V. Internationalen Kongress für vor-und Frühgeschichte, Hamburg, 1958, Berlin, p.337-343; atspaudas;
6) „The origins of folk art,“ Lituanus, Vol. VII, No. 1, 1961, p. 13-17; atspaudas; 7) „Timber-Graves in Southern Russia. A Pre-Scythian Culture,“ Expedition. The Bulletin of the University Museum of the University of Pennsylvania, Vol. 3, No. 3, Spring 1961, p. 14-22, straipsnis žurnale; „The Ancient Religion of the Balts. Prussians, Lithuanians and Letts,“ Lituanius, Vol. VIII, Nr. 4, 1962, p. 97-100, atspaudas;
8) „Masterpieces of Neolithic Art from Romania,“ Archaeology, Vol. 16, Nr. 1 (Spring 1963), p.54-56; atspaudas;
9) „The Indo-Europeans: Archaeological Problems,“ American Anthropologist, Vol. 65, No. 4, August, 1963, p. 815-836, antspaudas;
10) „European Prehistory: Neolithic to the Iron Age,“ Biennial Review of Anthropology, ed. By Bernard J. Siegel, published by Stanford University Press, California, 1963, p. 69-108; atspaudas;
(3.) M. Gimbutas, M. Gimbutienė straipsniai publikuoti 1970-1977 m.:
1) „Velnio isotrija,“ p.137-146, ‚laisvai versta ištrauka iš autorės paskaitos Second Baltic Conference, San Jose, Calif., 1970, p. 137-146, kur publikuota neaišku (Ex Libris Juozas Kreivėnas); atšviesta kopija;
2) „Achilleion: a Neolithic Mound in Thessaly; Preliminary Report on 1973 and 1974 Excavations,“ Journal of Field Archaeology, I, 1974, p. 277-302, atšviestas žurnalo straipsnis; „Figurines of Old Europe (6500-3500 B.C.),“ Valcamonica Symposium ‚72 – Actes du Sympsoium International sur „Les Religions de la Préhistoire“, Capo di Pointe (Ed. Del Centro), 1975, p. 117-142; atspaudas;
3) „Varna: A Sensationally Rich Cemetery of the Karanovo Civilization, About 4500 B.C.,“ Expedition, Vol. 19, No. 4 (Summer 1977), p. 39-47; atspaudas;
4) „The First Wave of Eurasian Steppe Pastoralists into Copper Age Europe,“ The Journal of Indo-European Studies, Vol. 5, Nr. 4, Winter 1977, p. 277-338; straipsnio dalis iš paties žurnalo.
(4.) M. Gimbutas, dr. M. Gimbutienė straipsniai, darbai publikuoti ar pristatyti 1980-1983 m.:
1) „The Temples of Old Europe,“ Archaeology, November / December 1980, p. 41-50; atspaudas;
2) „The Kurgan Wave #2 (c. 3400-3200 B.C.) into Europe and the Following Transformation of Culture,“ The Journal of Indo-European Studies, Vol. 8, Nos. 3 & 4 (Fall/Winter 1980), p. 273-315; atšviestas straipsnis;
3) „Vulvas, Breasts, and Buttocks of the Goddess Creatress. Commentary on the Origins of Art,“ The Shape of the Past. Studies in Honor of Franklin D. Murphy, Ed. By G. Buccellati, C. Speroni, 1981, p. 15-42, atšviestas straipsnis;
4) „Old Europe in the Fifth Millenium B.C.: The European Situation on the Arrival of Indo-European,“ The Indo-Europeans in the Fourth and Third Millenia, ed. By E.C. Polomé, 1982, p. 1-60; atšviestas straipsnis;
5) „Baltic Religion (Baltų religija),“ anglų kalba padalas kursui „Baltų proistorė ir mitologija,“ IX Lituanistikos seminaras, 1982 m., p. 1-39, atšviesta kopija.
(5.) Pokalbiai su M.Gimbutienė (M. Gimbutas) ar pačios M.Alseikaitės, M. Gimbtienės rašyti straipsniai populiarioje spaudoje:
1) J. Marler, „Archaeomythology. An Interview with Marija Gimbutas,“ Woman of Power, Issue 15, metai?, p.6-13, atšviesta kopija;
2) Alseikaitė, M., „Mano Mokyklai,“ Vilniaus žodis, nežinomi metai, atšviesta straipsnio kopija;
3) „Polilogas. Katedrą steigiant,“ pirmas straipsnio puslapis, nežinomo leidinio, nežinomų metų, pokalbis su M. Gimbutienę apie lituanistinės katedros steigimą Ilinojaus universitete; straipsnio pirmas puslapis – atšviestas;
4) Juodeika, V., „Kai archeologė neužsikasa vien tik žemėje. Pokalbis su dr. Marija Gimbutiene,“ Nežinomas leidinys, nežinomi metai, atšviesta kopija;
5) Autorius?, „Apie žemuogių skonį archeologijoje,“ Akiračiai nr. 1(75), p. 8;
6) J. Kuckailis, „Nuo Senosios Europos ligi Lietuvos,“ Gimtasis Kraštas, 1988.XI.10-16, nr. 45, atšviesta pokalbio kopija;
7) Gustaitis, A., “Mokslininkai pagerbė profesorę M. Gimbutienę. Jos garbei išleistos knygos proga,” 1988-89 (?) išleistas straipsnis, nežinomoje publikacijoje, atšviestas pokalbis
8) Kalbėjosi I.Lukšaitė, užrašė A.Kudabienė, „Tiltas tarp dviejų kultūrų,“ Moteris ir mokslas, p.8-9, metai nežinomi, atšviesta kopija;
9) Jonušaitė, N., „Marija Gimbutienė: mokslininkė, kurios darbus cituoja visas pasaulis, moteris, į kurios namus arbatos podeliui užsuka kino žvaigždės,“ 1993m. vasara, šaltinis nežinomas, atšviesta pokalbio kopija;
10) „Profesorės Marijos Gimbutienės kalba, pasakyta Vytauto Didžiojo universitete 1993 m. birželio 11 d., suteikiant jai Garbės daktarės vardą,“ Literatūra ir menas, 1993 liepos 17, atšviesta kopija;
11) Pokalbis su N. Vėliumi, užrašė D. Šiaudinytė, „Palytėjusi tūkstantmečius,“ 1993 m. vasara, nežinomas šaltinis, atšviesta kopija;
12) Pokalbis su N.Vėliumi, „Marija Gimbutienė: Esame privilegijuoti,“ Lietuvos Aidas / Šiaurės atėnai, 1994.10.01, Nr. 35; atšviestas straipsnis.
(6.) M. Gimbutienės vėlesnių darbų kritika nuo kitų archeologų/ knygų apžvalgos:
1) Tautavičius A., „Marija Gimbutienė. Baltai priešistoriniais laikais: Etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija. V.: Mokslas, 1985. – 192 p., 12 l. Įkl., 7000 egz.“, Lietuvos istorijos metraštis,“ Vilnius, Mokslas, 1986 m., p. 117-123, atšviestas žurnalo straipsnis;
2) Fagan, B., „Timelines: A Sexist View of Prehistory,“ Archaeology magazine, Vol. 45, no. 2, March/April 1992, p. 1-15, 18, 66, vyr. red. P.A. Young, leidėjas P.P. Katz; atšviesta žurnalo kopija;
3) Tringham, R., „The Civilization of the Goddess: The World of Old Europe. Marija Gimbutas (Joan Marler, ed.) San Francisco, CA: Harper Collins, 1991. 542 pp.“ American Anthropologist, No.1, 95, 1993, p.196-197, atšviesta kopija;
4) Yakar, J., „The Civilization of the Goddess: the World of Old Europe, by Marija Alseikaite Gimbutas. San Francisco: Harper San Francsico. 1991 xi + 529 pp., 448 figs, 24 color plates. $60.” Bulletin of American Schools and Oriental Research 292, 193, p.122-124, atšviesta kopija;
5) Phillips, P., „The Civilisation of the Goddess. The World of Old Europe. By Marija Gimbutas. 529 pp., 443 figs, 14 colour pls. San Francsico: Harper San Francisco, 1991. $60.” Proceedings of the Prehistoric Society, v. 59, 1993, p. 410-411, atšviesta kopija;
6) Meskell, L., „Goddesses, Gimbutas and ‚New Age‘ archaeology,“ Antiquity, Vol. 69, Nr. 262, March 1995, p.74-86; atšviestas žurnalo straipsnis;
7) Tringham, R., Conkey, M., „Rethinking Figurines: A Critical View from Archaeology of Gimbutas, the ‚Goddess‘ and Popular Culture,“ Ancient Goddesses: The Myths and the Evidence, red. L. Goodison ir C. Morris, London: British Museum Press, 1998, p. 22-45, Notes to introduction, Chapter 1 –p.197-202, atšviestas knygos straipsnis.
(7.) Apie M. Gimbutienės, M. Gimbutas darbus populiarioje spaudoje:
1) Knaster, M., „Raider of the Lost Goddess,“ „EastWest. The Journal of Natural Health & Living”, December 1990, p. 36-42,68-69. Straipsnis žurnale;
2) Lefkowitz, M., “Ką byloja senovės deivės?” Šiaurės atėnai, iš anglų kalbos vertė S.D. iš “The New Republic” 1992.VIII.03.; atšviestas straipsnis;
3) Jazbutis, K., “Digging into our past,” Observer, 1988 ar 1989 m., atšviestas straipsnis.
(8.) In Memoriam Marija Alseikaitė Gimbutienė straipsniai:
1) Renfrew, C., “Dr. Marija Gimbutas Dies at 73; Archeologist With Feminist View,” Tėvynė, kovas-March, 1994 (‘From the Cambridge, England Paper, The Independent); atšviestas straipsnis;
2) “Mirė Marija Gimbutienė,” Tiesa, 1994 m. vasario 4 d. Nr. 24 (15286) / 3 psl., laikraščio iškarpa;
3) Folkart B.A., “Obituaries. M.Gimbutas; Archeologist Researched Early Woman,” Los Angeles Times, February 7, 1994;
4) Powell, J., “In Memoriam Marija Gimbutas, 1921-1994,” The Independent, February 10, 1994; atšviestas straipsnis;
5) Daujotytė, V., “Žinia kaip ženklas: Marijos Gimbutienės atminimui,” Tiesa, Vilnius (“Diena” nuo 1994 m. sausio mėn.), 8 psl., 1994 m.vasario 17 d. Nr. 32 (15294); atšviestas straipsnis;
6) “When God Was a Woman,” nežinomo laikraščio straipsnis, nežinoma data; iškarpa;
7) Šeštokas, V., “Prof. Dr. Marijai Gimbutienei iškeliavus,” Draugas, 1994 m. vasario mėn. 17 d., laikraščio straipsnio lapas;
8) Renfrew, C., “Obituaries. Marija Gimbutas,” The Independent, 23 February 1994; atšviestas straipsnis;
9) “Profesorė Daktarė Marija Alseikaitė-Gimbutienė,” Mokslas ir gyvenimas, 1994 m. kovas nr. 3, atšviestas straipsnis;
10) “Išėjusi į Deivės dausas: Spaudos atgarsiai apie Mariją Gimbutienę,” Tiesa, 8 psl / 1994 m. gėgužės 6 d. Nr. 88 (15350); atšviestas straipsnis;
11) Listener Sponsored Pacifica Radio FM 94.7 KPFA Program Guide žr. Viršelį ir puslapį 16tą: “Sunday, October 16, 9 am ‘Women’s Spirituality Day. Dedicated to the memory of Marija Gimbutas,” October 1994, programa;
12) “(Svečiuose – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, antropologas prof. Gintautas Česnys –) “Mažas paminklas Marijai,” Dienovidis, Nr. 38, 1994 spalio 21; atšviestas straipsnis; In Memoriam 1994.II.2 Dienovidis
13) Baltušienė, V., “(Skautybės kelias “Prisiminėm dr. Mariją Gimbutienę,” Draugas, 1995 m., kovo mėn., 29 d., iškarpa iš laikraščio;
14) Raila, B., “A.a. Marija Gimbutienė (žvelgiant asmeniškiau),” Draugas, Nr. 73 (15) – psl. 4, 1995 m., balandžio mėn., 14 d.; atšviestas straipsnis;
15) Česnys, G. “Marija Gimbutas in My Life: Some Reminiscences,” Mašinraščio kopija;
16) Marler, J., “Lifework of Marija Gimbutas: A Vison for the World,” Revision, Vol. 17, No. 3, Winter 1995, p.41-48; atšviestas žurnalo straipsnis;
17) Marler, J., “The Life & Work of Marija Gimbutas,” šaltinis nežinomas, January, 1995; atšviestas straipsnis;
18) Laikraštyje „Goddess Regenerated“, Issue 4, Autumn/ Winter 1995/ 1996:
a) Marler, J., „(Part 1 – In Memory of Marija Gimbutas) Obituary: Marija Gimbutas January 23, 1921 – February 2, 1994, p. 19;
b) Poezija, psl.20;
c) „Memorial Services, California, Massachusetts, New York,“ p. 21;
d) Sjöö, M., „In memory of Marija Gimbutas,“ p.22;
e) „“The World of the Goddess“ Video Released by Mystic Fire,“ p. 22;
f) „The Age of the Great Goddess“ Cassette,“ p. 22;
19) Straipsniai laikraštyje „Goddess Regenerated“, Issue 5 Summer‘s end/ Autumn 1996:
a) Trinkunas, J., translated by Witter, V., „(Part 2 Remembering Marija Gimbutas) The Lithuanian Funeral of Marija Gimbutas,“ p. 29;
b) Sjöö, M., „A Poem in Memory of and in Tribute to Marija Gimbutas,“ p. 30;
c) „Marija Gimbutas: Celebration of Her Life & Work. Sept. 27, Cambridge, Massachusetts,” p. 30;
d) “1997Frauen Museum Exhibition “Civilization of the Goddess”,” p. 30;
e) LaMonte, W., “Marija Gimbutas Honored in Special Day of Events at the frauen Museum,” p. 30-31; laikraštis;
20) Trumpa ataskaita J. Marler’ės pristatytmo apie M. Gimbutienės gyvenimą, darbus, „Stupendous Guest Speakers,“ p. 1 ir 4; The Joseph Campbell & Marija Gimbutas Library. Newsletter 1995; naujienlaiškio egzemplorius;
21) “Kultūros atminties fenomenas. Su žymiosios archeomitologės Marijos Gimbutienės biografe, leidėja ir bendražyge Joan Marler kalbėjosi Juozas Šorys,” Šiaurės Atėnai, 2001 m. sausio 20 d., Nr. 3 (541), p. 3 ir 10;
22) “The Goddess theory,” by Jacques Leslie, p. 22-26, “Los Angeles Times magazine”;
23) “The Temples of Old Europe” atšviestas straipsnis, šaltinis nežinomas;
24)”The Goddesses and Gods of Old Europe” kartu su “Lietuvių liaudies architektūra, II Vilnius leidykla “Mintis” 1968 – atšviesti str., šaltiniai nenurodyti;
25) IX Lituanistikos seminaro medžiaga 1982 UCLA schema 1 ir 2.. Didžiosios deivės schema.., Pagrindiniai Indoeuropietiškos kilmės dievai…
(9.) Įvairūs / miscellaneous:
1) kvietimas dovanoti Joseph Campbell & Marija Gimbutas Library, brošiūrai;
2) Keletą leidyklos „Knowledge, Ideas & Trends, Inc.” užsakymo formų egzemplorių, siųstų Prof. J. Račkauskui (voke); brošiūro pavadinime „Groundbreaking Books Honoring Marija Gimbutas;“ 4 brošiūrai;
3) atspaudas reklamuojantis leidinį apie lietuvių kalbą, tikriausiai 1963 metų; pavadinimas „Lithuanian Language, By Theodore S. Thurston,“ atspaudas;
4) Porada, E., „Orientalists Meet in Moscow,“ Archaeology, Vol. 13, No. 4 (Winter 1960), pages 279-286; straipsnis mini Marijos Gimbutienės, tuomet dirbanti Harvard universitete, pranešimą apie Bronzos amžiaus Kaukaze medžiagą; atspaudas;
5) knygelė „Vytauto Didžiojo Universitetas 1922-1997,“ su Rektoriaus V. Kaminsko aprašymu „75-erių metų kelią peržvelgus,“ Prof. Marija Gimbutienė minima 5, 22 puslapiuose; knygelės egzemplorius.
(10.) Ramuva, Romuva ir panaši medžiaga:
1) brošiūras „Lietuvos Ramuvų Sąjunga;
2) „The Baltic Rite (Information paper of the Fellowship of Baltic Native religions),“ 20.12.1994 pamfleto kopija;
3) „The Baltic Rite (Information paper of the Fellowship of Baltic Native religions),“ 20 06 1995 pamfletas;
4) „The Baltic Rite (Information paper of the Fellowship of Baltic Native religions),“ 11.11.1996;
5) York, M., „Pan-Baltic Identity and Religio-Cultural Expression in Contemporary Lithuania,“ New Religions and the New Europe, red. R. Tower, Aarhus Universiy Press, 1995, p. 72-86; atspaudas.
6) „Romuva/ USA,“ Issue 4, Summer solstice – Rasa 1991; English Quarterly for the Old Religion and Spirituality of Lithuanians. Publisher: Lithuanian Ethnic Church Romuva of the USA, Inc. Editor: Audrius Dundzila; atšviesta kopija;
7) „Druvis,“ 1992 m. vasara, leidžia Baltų tikėjimo bendruomenė Romuva; žurnalas;
8) Šorys, J., „Ramuva kaip atgyjantis žalimas: kalbėjimas su Ramuvų Sąjungos seniūnu Trinkūnu,“ Lietuvos Aidas, Šiaurės Atėnai; 1994 12 03 Nr. 44, p. 4 ir 15.
(11.) 1994-2002 (labiausiai 1995-1996) metų korespondencija, susijusi su Marijos Gimbutienės nepublikuotos Lietuvos Proistorės knygos vertimu į anglų kalbą - The Prehistory of Lithuania; korespondencija tarp Prof. dr. Jono Račkausko, Joan Marler, M.Gimbutienės D. Bindokienei, Lietuvos Nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės, Živilės Gimbutaitės, Indrės Antanaitytės, dr.Roberto Vito.
(12.) Kita korespondencija su LTSC, dr. J.Račkausku, 1994-2004 m.; originalai, atšviestos kopijos. Živilės Gimbutaitės korespondencija su M.Gimbutienės nuotraukomis.
(13.) Literatūra, dr. Algimanto Merkevičiaus naudota, peržiūrint Prof. dr. Marijos Gimbutienės nepublikuotos knygos Lietuvos proistorė vertimą (The Prehistory of Lithuania): 1) V. Kazakevičius „Motifs of Animal Decorative Pattern on Bindings of the 5th-6th Century Drinking Horns from Plinkaigalis burial ground, Lithuania,“ Finkst useum 1987, p.45-63, vertimas į anglų kalbą D. Merkevičienės; atšviestas straipsnis; 2) V. Kazakevičius, „A rare animal-headed cross-bow brooch from Plinkaigalis in Lithuania,“ Fornvännen 78 (1983), p. 189-196; Tidskrift för Svensk Antikvarisk Forskning; 1983/3-4; atšviestas straipsnis; 3) ir kita literatūra – pirmieji puslapiai atšviesti literatūros sąrašo patikrinimui? Autoriai šių straipsnių: L.Vaitkunskienė, R. Tamošiūnienė, A. Girininkas, O.Kuncienė, V. Kazakevičius, V. Daugudis, J. Stankus, L. Nakaitė; atšviesti puslapiai; 4) atspaudos iš Lietuvos Istorijos Instituto šių (#3) minėtų ir kitų straipsnių – straipsniai archeologinėmis temomis: A. Girininko „Šiaurės rytų Lietuvos akmens amžiaus paminklai (2. Jaros II vidurinio neolito (III tūkstantmetis prieš m.e.) gyvenvietė),“ rusų k. su anglų k. reziume L.Vaitkunskienės „Horse Cult in Lithuania in the 5th and 6th Centuries,“ L.Vaitkunskienė „Mitologiniai ir ritualiniai simboliai m.e. I tūkstantmečio vidurio Lietuvos metalo plastikoje (1. Žiržo vaizdinys“),“ O.Kuncienė „M.e.V-VII amžių užbarzdinis ietigalis iš Grigiškių (Neravų) pilkapyno,“ A.Girininkas „Šiaurės rytų Lietuvos akmens amžiaus paminklai (3. Bratoniškių paleolitinė stovykla ir žalvario amžiaus gyvenvietės),“ V.Daugudis „I tūkstantmečio pr.m.e. šiaurės Žemaitijos piliakalniai (2. Pastatai),“ V.Kazakevičius „Ietigaliai Lietuvoje V-VIII a. (1. Įtveriamieji),“ V.Kazakevičius „Ietigaliai Lietuvoje V-VIII a. (2. Įmoviniai),“ O.Kuncienė „Grigiškių (Neravų, Trakų raj.) pilkapyno radiniai (1. Darbo įrankiai ir ginklai),“ O.Kuncienė „Grigiškių (Neravų, Trakų raj.) pilkapyno radiniai (2. Papuošalai),“ J.Stankus „Pribitkos (Plungės raj.) m.e. II-III a. pilkapiai,“ L.Nakaitė „Auksakalystės Lietuvoje iki XIII a. klausimu (1. Technika, ornamentika),“ L.Nakaitė „Auksakalystės Lietuvoje iki XIII a. klausimu (2. Sidabro dirbinių geografija),“ L.Vaitkunskienė „IV a. Lietuvos karys raitelis,“ J.Stankus „Kurmaičių – Pajuodupio (Kretingos raj.) VI-VII m.e.a. kapinynas,“ O.Kuncienė „Grigiškių (Neravų) pilkapyno laidojimo papročiai (1. M.e. V-VII a. pilkapiai),“ R. Tamošiūnienė „Lietuvos TSR pramonės įmonių darbininkų profesinio aktyvumo dinamikos 1974-1981 m. tipologinė analizė (1. Profesinis aktyvumas – sociologinio tyrimo objektas),“ V.Kazakevičius „Sword Chapes from Lithuania,“ rusų k. 1980 m. straipsnis L.Vaitkunskienės, rusų k. 1986 m. V.Kazakevičiaus straipsnis, L. Vaitkunskienė „XII a. Graužių auksakalys (1. Auksakalio kapo tyrinėjimai),“ L.Vaitkunskienė „Amber in the Art and Religion of the Ancient Balts;“ atspaudai.
Marijos Gimbutienės Lietuvos Proistorė
(14.) LIETUVOS PROISTORĖ: 1) Įvairūs teksto originala; mašinraštis ir atšviestos kopijos; 2) (raudonoje papkėje) juodraščio mašinraščio kopija;
(15.) LIETUVOS PROISTORĖ: 1) Originalus galutinis juodraštis; atšviestas, autorės pataisymai bei redagavimai – rankraštis; 2) Atšviesta kopija nr. 1;
(16.) LIETUVOS PROISTORĖ: Atšviesta kopija.
(17.) LIETUVOS PROISTORĖ: Atšviesta ir įrišta kopija. Buvo Birutės Kulnytės (Lietuvos Nacionalinio muziejaus direktorės) persiųstas egzemplorius.
(18.) LIETUVOS PROISTORĖ: Originalios ILIUSTRACIJOS (jų dauguma) ir kai kurių kopijos.
(19.) LIETUVOS PROISTORĖ: Iliustracijų įvairios kopijos.
(20.) LIETUVOS PROISTORĖ: Iliustracijų sąrašas ir kopijos, keli padidinimai, buvo originaliai įdėta atskirame voke su pilnu Lietuvos proistorė ir mitologija tekstu; įvairios atšviestos kopijos.
(21.) LIETUVOS PROISTORĖ: Išnašos, bibliografija; originalus atšviestas su rankraštiniais pataisymais bei papildymais.
(22.) LIETUVOS PROISTORĖ: Išnašos, bibliografija pažymėta „nereikalinga,“ „suderinti“; kopijos su rankraštiniais pataisymais.
(23.) LIETUVOS PROISORĖ / Prehistory of Lithuania Iliustracijų sąrašas – kopija IR GALMIOS ILIUSTRACIJOS PAPILDYMUI.
(24.) LIETUVOS PROISTORĖ. Iliustracių Lietuvoje atšviestos kopijos, su atitinkamu atspausdintu sąrašu.
2 dėžė
1) Lithuanian Prehistory by Marija Gimbutas, translated into English by Audra Mockaitis, Rita Račkauskas, Alida Vitas. Trys ankstyvas vertimo variantai dalies M.Gimbutienės Lietuvos proistorės knygos su rankraštiniais pataisymais bei pažymėjimais. Atšviestos kopijos.
2) Lithuanian Prehistory by Marija Gimbutas, Ritos Račkauskaitės vertimo failas. Atšviestos kopijos.
3) Lithuanian Prehistory by Marija Gimbutas, Indrės Antanaitytės, Audros Mockaitės, Ritos Račkauskaitės, Alidos Vitaitės verstas tekstas, nebaigtas, su pataisymais, užrašais, Atšviestas su rankraštinais pažymėjimais.
4) The Prehistory of Lithuania by Marija Gimbutas, Vėlesnis vertimas, arčiau pabaigos. Turinio puslapis – A. Merkevičiaus rankraščiu pažymėti vertimai? Atspausdintas su Indrės rankraštiniais pataisymais.
5) The Prehistory of Lithuania by Marija Gimbutas, 1997 m. vertimas.. Atšviesta kopija kartu su atšviestais ir rankraštiniais Indrės pataisymais, pažymėjimais.
6) The Prehistory of Lithuania, indekso, bibliografijos, iliustracijų aprašymai – nebaigta, atšviesta, atspausdinta, su rankraštiniais pašymėjimais.
7) Raudonoje papkėje paskutinis žinomas Indrės Antanaitis vertimo variantas, THE PREHISTORY OF LITHUANIA. An annotated, translated, and update version of an unpublished manuscript by Marija Gimbutas (1921-194).
8) Svarbi Korespondencija 1990-1995 m. Prof. Marijos Gimbutienės, Živilės Gimbutatitės, Jono Račkausko, Indrės Antanaitis, Roberto Vito susijusi su M.Gimbutienės Prehistory of Lithuania leidimu; 2) Knygos „problemų sąrašai,“ metrika.
Marijos Gimbutienės Lietuvių mitologija
9) A) LIETUVIŲ MITOLOGIJA, mašinraščio kopija su originaliais autorės rankraštiniais pataisymais; B) LIETUVIŲ MITOLOGIJA, Atšviesta kopija – mašinraščio kopijos su originaliais rankraštiniais pataisymais.
10) LIETUVIŲ MITOLOGIJA: iliustracijų originalai.
11) LIETUVIŲ MITOLOGIJA: A) kopija knygos formatu, su originaliais rankraštiniais išnašų, bibliografijos, iliustracijų įterpimais, redagavimais; B) Autorės įtarpai ir nauji puslapiai, su autorės rašteliais „pakeisti su senais“ ir „Pridėti sakiniai raudonai pabraukti. Keli puslapiai visai nauji.“ ir „Šitą kopiją po ištaisymų gražinti autorei, nes neturi kitos.“ Mašinraštis ir rankraštis; C) Rastas atskiras literatūros sąrašas; atšviesta kopija.
12) LIETUVIŲ MITOLOGIJA: translating copy – vertimo kopija. Atšviesta teksto kopija su rankraštiniais vertimais.
13) Iliustracijos (originalios) Marijos Gimbutienės nežinomai knygai;
14) Marijos Alseikaitės (Gimbutienės) universitetinių dienų užrašai iš profesoriaus J. Puzino Bendrosios archeologijos kurso; rankraščio kopija.
Reg. nr. 15638
15) Pabiri straipsniai apie M.G.‘ės darbus arba M.G‘ės rašyti:
-„Marijos Gimbutienės darbai lyginamosiose religijų studijose“, Ralph L. Slotten. Metmenys, 1976, p. 38-65;
-„Baltic Mythology (gods)“ by Marija Gimbutas [Slavic 177 kursas];
-„Prie-Indo-European Goddesses in Baltic Mythology“, Marija Gimbutas. „The Mankind Quarterly“, 1985, p.19-25;
-Prasideda „Gimbutienė Tape I – II dalis“ – mašinraščio kopija, fragmentiškas tekstas, „senajai baltų kultūrai pažinti“, garso juostų skriptas?, 65 lapai;
-Byla „Vyčinas:
-mašinraštis „Senovės Europos kultūrinė era“, Vincas Vyčinas, 17 pusl., birželis 1998 m.;
-redaguoto mašinraštčio kopija, p. 622-691, prasideda „5. Perkūnas ir žaltys“;
16) A) Knyga Ugnis ir žodis, kurią parašė Vincas Kazokas. Knyga yra Genovaitės Kazokas dedikuota Marijai Gimbutienei.
B) Knygoje yra 1991.V.30 laiškas Marijai G. nuo Genovaitės K.;
C) Knygoje yra straipsnis apie V. Kazoką „Pasilikti ištikimu savai žemei (2)“, kurį parašė V. Paplauskienė. „Drauge“, 2020 vasario 15 d.
Reg. nr. 15725
17) M.G. knyga Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai ;
18) Dr. A. Šapokos knyga Vilnius Lietuvos gyvenime;
19) Gimbutaitės, Živilės ir Jankauskaitės, Kornelijos knyga Marija Gimbutienė... iš laiškų ir prisiminimų, 2005, Vilnius: Žaltvykslė;
Reg. Nr. 15736
20) Jankauskaitės, Kornelijos sudaryta knyga Daktarės Veronkios Alseikienės prisiminimai ir laiškai, 2010, Vilnius.
Reg. nr. 15759
21) Marija Gimbutienė Bibliografinė rodyklė 1938-1995, sudarė Renata Andrašiūnaitė-Strakšienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 1995.
Dėžė 3
1. „Originalas“ knygos - Pirmoji dalis: Lietuvos proistorė, Marija Gimbutienė; išnašos; iliustracijos;
2. Dėžutė „Prehistory / Gimbutas“: 1. Gimbutienės Lithuanian Prehistory – completely translated copy/ original nr. 1 - first revision, vertė Audra Mockaitis, Rita Račkauskas, Alida Vitas, 1994; 2. Gimbutienės Lietuvos proistorė – Original!!; 3. Gimbutienės Lietuvos proistorė – full duplicate nr. 1;
3. 2 vokai iliustracijų, nuotraukų M. Gimbutienės knygai, su sąrašais ir šaltiniais, ir 1994.4.2 laišku (2 egzamploriai) nuo Birutės Kulnytės (Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė);
4. Įvairūs: 1. Prof. Jono Račkausko 1994 m. balandžio 28 d. laiškas Stasiui Barui, Danutei Bindokienei, Jonui Dainauskui, dr. Violetai Kelertienei, dr. Tomui Remeikiui apie nerandamas originalias iliustracijas M. Gimbutienės į anglų kalbą verstai knygai Lietuvių mitologija ir Lietuvos proistorė; Norberto Vėliaus straipsnis „Marija Gimbutas – The Investigator of Baltic Mythology“; atšviesta kopija A. Sutkaus nuotraukos „Koplytėlė ant švento kalnelio tarp beržų. Kražių apylinkė“;
5. The Prehistory of Lithuania, M. Gimbutas – Illustrations: knygos žemėlapiai – kopijos ir originalai;
6. Laikraščių iškarpos: 1) M. Gimbutienė „Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“ „Gimtasis kraštas“ 1968.VIII.15, 22, 29; 2) „Mokslininkai pagerbė profesorę M. Gimbutienę jos garbei išleistos knygos proga“ Algirdas Gustaitis, „Tėviškės žib.“, 1988.X.4, nr. 40; 3) „Dr. Marijos Gimbutienės prakalbintoji, Mūsų deivė – motina – sutvėrėja“, Antanas Gustaitis, „Dirva“ - Kūryba ir mokslas, 1989 m. lapkričio 16 d.; 4) „Dr. Marija Gimbutienė ir jos darbai“, Stasys Santvaras, „Dirva“ – Kūryba ir mokslas, 1989 m. rugpiūčio 17 d. ;
7. „Lithuanian Velnias – The Important Pre-Christian God of the Balts“ – MG straipsnis;
8. Bibliografijos sąrašai, IŠKARPOS iš spaudos 1951-1984 m. laikotarpyje;
9. M. Gimbutienės minėjimas – nuotraukos (2 vnt.), straipsnis apie M. Gimbutienės portretą, tapytą Vytauto Ciplijausko;
10. Wissenschaftliche Mitteilunen des Bosnisch-Herzegowinischen Landesmuseums, Band IV, Heft A, Sarajevo, 1974 (Obre and its Place in Europe, edited by Marija Gimbutas);
11. Straipsnis „Pasiekusi pasaulinės šlovės Marija Gimbutienė išliko paprasta, ne profesoriška moteris“, Leonas Peleckis-Kaktavičius, „Draugo šeštadieninis priedas“, 2018 balandžio 21 d.
12. VHS videojuosta „Signs Out of Time: The Story of Archaeologist Marija Gimbutas,“ viršelį autografavo Donna Reed, Starhawk, Olympia Dukakais;
13. Straipsniai: „Apie mūsų protėvius ir jų giminaičius,“ Literatūra ir menas 1986 spalio 4 - Adolfo Tautavičiaus straipsnis apie M. Gimbutienės knygą apie baltus; Menas, literatūra ir mokslas 2005 kovo 19 d. Lidijos Šimkutės straipsnis „Pagirta tarp moterų“; 2005 rugsėjo 10 d. Zigmo Zinkevičiaus straipsnis „Lietuvių kilmės mįslę įmenant“; The Lithuanian Museum Review Jul-Sep 2014 – „The Flight From Home; lapinukas – „The Joseph Campbell & Marija Gimbutas Library“;
14. "Baltic and Slavic Mythology", by Marija Gimbutas – Slavic M179, Professor Gimbutas, Baltic and Slavic Folklore and Mythology Part One D 012 C 130, D 012 C 144 – Academic Publishing Service – įrištas UCLA kurso tomas (Reg. nr. 15457);
15. Kopija M.G. knygos Ancient Symbolism in Lithuanian Folk Art. Philadelphia: American Folklore Society, 1958.