LITUANISTIKOS INSTITUTAS
Lituanistikos institutas įsteigtas Jungtinėse Amerikos Valstijose 1951 m. Mokslo
institucijos tikslas - tirti būdingąją lietuvių kultūrą. Institutas turi šiuos skyrius: lietuvių
kalbos, literatūros, tautotyros, Lietuvos proistorės, istorijos, geografijos ir JAV lietuvių
kultūros istorijos. Tikraisiais nariais gali būti asmenys, baigę aukštąjį mokslą ir
pasiruošę savarankiškam lituanistiniam mokslo darbui, o nariais korespondentais -
asmenys, sugebą patarnauti instituto tikslams. Įvairiais kitais (ūkiniais) nariais gali
būti asmenys, įnešę į instituto iždą tam tikras pinigų sumas. Skiriami valdomieji
organai yra instituto pirmininkas, skyrių vedėjai ir iždo taryba. Pirmuoju Lituanistikos
pirmininku buvo išrinktas P. Jonikas, pirmaisiais skyrių vedėjais - J. Balys, V.
Maciūnas, K. Pakštas, J. Puzinas, A. Salys ir A. Šapoka. Rūpintis lėšomis ir joms
valdyti sudaryta iždo taryba. 1953 m. Lituanistikos institutas įregistruotas Ilinojaus
gubernatūroje, kaip nepelno institucija. Viena pagrindinių priemonių Lituanistikos
instituto tikslams siekti yra skelbimas mokslinių veikalų, kuriuos nariai paruošia.
Rūpindamasis lituanistinio prieauglio reikalu, Lituanistikos institutas 1955 m. suruošė
Čikagoje aukštuosius lituanistikos kursus, kuriuose buvo 75 paskaitos. 2003 m. XII
Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, vykusiame Lemonte (Čikagos
priemiestis), instituto nariai organizavo lituanistikos ir istorijos sekcijas.
Lituanistikos institutas įsteigtas Jungtinėse Amerikos Valstijose 1951 m. Mokslo
institucijos tikslas - tirti būdingąją lietuvių kultūrą. Institutas turi šiuos skyrius: lietuvių
kalbos, literatūros, tautotyros, Lietuvos proistorės, istorijos, geografijos ir JAV lietuvių
kultūros istorijos. Tikraisiais nariais gali būti asmenys, baigę aukštąjį mokslą ir
pasiruošę savarankiškam lituanistiniam mokslo darbui, o nariais korespondentais -
asmenys, sugebą patarnauti instituto tikslams. Įvairiais kitais (ūkiniais) nariais gali
būti asmenys, įnešę į instituto iždą tam tikras pinigų sumas. Skiriami valdomieji
organai yra instituto pirmininkas, skyrių vedėjai ir iždo taryba. Pirmuoju Lituanistikos
pirmininku buvo išrinktas P. Jonikas, pirmaisiais skyrių vedėjais - J. Balys, V.
Maciūnas, K. Pakštas, J. Puzinas, A. Salys ir A. Šapoka. Rūpintis lėšomis ir joms
valdyti sudaryta iždo taryba. 1953 m. Lituanistikos institutas įregistruotas Ilinojaus
gubernatūroje, kaip nepelno institucija. Viena pagrindinių priemonių Lituanistikos
instituto tikslams siekti yra skelbimas mokslinių veikalų, kuriuos nariai paruošia.
Rūpindamasis lituanistinio prieauglio reikalu, Lituanistikos institutas 1955 m. suruošė
Čikagoje aukštuosius lituanistikos kursus, kuriuose buvo 75 paskaitos. 2003 m. XII
Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, vykusiame Lemonte (Čikagos
priemiestis), instituto nariai organizavo lituanistikos ir istorijos sekcijas.
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |